Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos kelionės

Užrašyta pagal gidės pasakojimą.

2006 m. gegužės 16 d. pilnu autobusu žingeidžių pažinti bajorų palikuonių išvykome į penkių dienų kelionę po Čekijos pilis per Lenkiją. Po visos nakties važiavimo atvykome į pirmą didesnį sustojimo punktą Čenstochovą - dvasinį Lenkijos centrą. Po mišių ir sočių pusryčių Mielaširdingųjų seserų šv. Vincento ir šv. Pauliaus vienuolyne, keliavome toliau.

Opolė - vaivadijos administracinis centras, įsikūręs 10 a., kur gyveno slavų gentis opoliane. Manoma, kad miesto pavadinimas kilęs iš žodžių "O pole!" (verčiant "koks laukas" arba "apie lauką"). 13 a. pr. - Piastų dinastijos kunigaikščio sostinė, miestas apjuosiamas gynybine siena. Vėliau miestas valdomas Habsburgo dinastijos (1522 - 1740), nuo 1740 m. - Prusijos valdžioje. 1948 m. buvo vykdomi dideli archeologiniai kasinėjimai. Šv. Kryžiaus katedroje yra piastų kapai.

Vroclavas, - 800 tūkst. gyv., pirmą kartą minimas rašytiniuose šaltiniuose 980 m. 12 a. Silezijos Piastų rezidencija, 1335 m. užkariavo čekai, vadinamas Vratislav, vėliau valdomas Habsburgo dinastijos, Prusijos (vadinamas Bretslau). Miesto pradžia - Tumio sala, kurioje yra rotušė, 13 a. katedra, Šv. Magadalietės bažnyčia ir 18 a. universitetas. Sugriautas miestas 1945 m. grąžintas Lenkijai.

Vakare susitikome su Vroclavo vaivadijos lenkų bajorais, mus lydėjo, šefavo ir vertė pokalbius Ilona Sapinska, LBKS atstovė bendradarbiavimui su Lenkijos bajorais. Skyriaus vadas - Mičeslav Kopeć papasakojo apie organizacijos veiklą, organizacija turi apie 400 narių. Prof. hab.dr. Antoni Kuczyński pasakojo apie savo mokslinius darbus, rodė parašytas knygas. Savo ruožtu Donatas Baikštys, LBKS kancleris, išsamiai papasakojo apie LBKS veiklą.

Gegužės 18 d., pravažiuojame Klocką bei pasienio punktą Kodovą Zdroj / Nachod. Gidė pasakoja apie Čekijos istoriją, apie Čekijos restitucijos įstatymą, pagal kurį nuosavybė grąžinama tik tiems buvusiems savininkams, kurie nebendradarbiavo su Hitleriu.

Čekija turi apie 11 mln. gyv., užima, 78.9 tūkst. kv. m., sostinėje Prahoje gyvena apie 1 mln. 300 tūkst. gyv. Žinoma, kad jau antrame a. prieš Kristaus gimimą gyveno keltų gentys, o I-mojo tūkstantmečio viduryje apsigyveno slavai, kurių vado vardas buvo Čech, nuo ko valstybė ir gavo pavadinimą. Valstybė susikūrė 9 a., valdė Pšemislovičių dinastija, suvienijo kunigaikštis Vaclovas, įvedė krikščionybę pasirinkdami stačiatikių tikėjimą. Toks tikėjimas vyravo iki 1085 m., kai buvo sudaryta Čekijos ir Moravijos unija, kurią valdė kunigaikšstis Vaclovas. 1306 m. mirė Vaclovas III, nepalikdamas palikuonių, šalis skaldosi į feodalines kunigaikštystes. Nuo 1310 m. šalį valdo valdo Jan Liuksemburskij, kuriam sostą ir karūną padovanojo žmona, vėliau Karolis IV tapo Romos imperijos imperatoriumi ir pasivadino Karoliu I. Į Romos imoperiją įėjo Prancūzija, Ispanija, Austrija, Vokietija ir Čekija. Nuo 16 a. šalį valdo Vladislovas II Jogailaitis, jo sūnus Liudvikas Jogailaitis, kuris 1526 m. žuvo jaunas kare su turkais. Vėliau valdė habsburgiečiai, Ferdinandas I vedė Augustą Jogailaitę. 1938 m. Čekija okupuota vokiečių.

Kutna Horoje. Čia buvo kasamas sidabras, miestas klestėjo, savo turtais buvo II-ju po Prahos. Žinomiausia bažnyčia Šv. Barboros (deja, mes jos neaplankėme) – puiki gotika. Bažnyčia statyta Prahos meistrų, tų pačių, kurie statė Šv. Vyto katedrą. Visų šventųjų bažnyčia – garsūs Kaulų namai. 1142 m. Vokietijos ordino Cister vienuoliai pastatė vienuolyną. Atvežtas ir pabarstytas net molis iš Kristaus nukankinimo vietos, todėl žemė laikoma šventa. Cisterjonai vienuoliai išplėtė bažnyčią. 1318 m. po didelės maro epidemijos, liko krūvos kaulų (mirė 30 tūkst. žmonių). 1421 m. sukilėlis Jan Žiška išžudė 500 vienuolių. Vėliau, užėjus sidabro paieškos karštinei, aplink kūrėsi žmonės, o koplyčioje buvo kraunami surasti kaulai. 15 a. grįžo vienuoliai ir per kaulus net į koplyčią negalėjo įeiti. Vienas iš jų pradeda dėlioti kaulus ir 1511 m. pastato piramides, kad galima būtų praeiti. Čia dirbo raižymo meistras F. Rinf Čezskè Skalice. Dabar išlikusios 2 piramidės, kaulai buvo dezinfekuoti, sudėt laisvai, neklijuojant. Virš piramidžių uždėtos karūnos. kurios simbolizuoja prisikėlimą.. Koplyčios vidury kaba įdomus šviestuvas iš kaulų, simbolizuoja prisikėlimą, padarytas Švancerbergų giminės herbas iš kaulų. Manoma, kad Kaulų namuose yra sudėta apie 40-ties tūkst. žmonių kaulų.

Mintis tokia: mirtis visiems vienoda, nedaro skirtumų tarp žmonių. Kas esate Jūs, buvome ir mes...

Kutna Horoje Šv. Barboros Katedra (kairėje) gražiausia Čekijos pilis neogotikos stiliuje   Hluboka - prie pilies privažiavome vėlai vakare, todėl jos aplankyti negalėjome (dešinėje)

Taboras, husitų miestas, įkurtas 1420 m. Apylinkėse gyveno varguomenė, viduramžiais pastatyti rūmai, kurie priklausė Čekijos kariuomenei. Miestas išaugo iš stovyklos (čekiškai - tabor), todėl ir pavadintas Tabor. Įkvėpėjas Jan Hus, jo devizas - neturėti jokio asmeninio turto, viskas turi būti bendra, net moterys. Liaudyje išgarsėję karvedys Jan Žička "lygino svietą", jis net dalyvavo Žalgirio mūšyje po Vytauto vėliava, buvo sužeistas į sprandą, apako, kovėsi aklas. Miesto aikštėje jam pastatytas paminklas kaip Taboro įkūrėjui. 14 a. pastatyta bažnyčia su gotikiniu altoriumi. 1415 m. Husas sudegintas. Taboras klestėjo nuo 1414 iki 1420 m., vėliau husitai buvo sumušti saikingųjų.

Česky Budejovice. Miestas turi virš 100 tūkst gyv. Prieš apsistojant to paties pavadinimo viešbutyje, vakare aplankome Česky Krumlov (Unesco žinioje), kuris vietinių gyventojų vadinamas Čekijos perlu. Renesansinė XIII-XVII a. pilis. Įkurtas 13a. kaip tvirtovė, rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1253 m., o 1273 - jau kaip miestas. 300 metų valdė Ruženbergų dinastija, imperatoriaus Rudolfo II valdymo metais ypač klestėjo. Rūmuose yra ypatingas archyvas, paveikslų galerija, rūmų teatras. Perstatytas 18 a. pab. (buvo medinis) po įvykusio gaisro. Rūmai buvo statyti gotikiniame stiliuje, vėliau jau dominuoja baroko stilius, valdė didikai Egenbergai, Švarcenbergai. Yra šv. Jurgio koplytėlė, renesansinio stiliaus kamera, Ruženbergo kambariai su renesansinio stiliaus baldais, gobelenai atvežti iš Olandijos 1644 m. Trečiame aukšte - valgomasis su renesansinio ir neorenesansinio stiliaus baldais, alavinais indais ant stalo, kambarėlis pažui. Matėme medines paauksuotas roges, prieškambarį, taip vadinamą antikamerą (laukti kol pakvies į priėmimą), čia ir židinys valgio pašildymui. Paauksuota karieta buvo padaryta 1638 m. ir panaudota tik vieną kartą pasivažinėti popiežiui, po to pastatyta rūmuose. Ją traukė 6 žirgai. Perėjome per raudonąjį kambarį rokoko stiliuje (daiktai atvežti iš Kinijos), miegamasis - damos buduaras ir privati koplytėlė pasimelsti, čia pat ir patalpos kambarinėms bei tarnams. Matėme šokių salę rokoko stiliuje, kur sienos baigtos paišyti 1740 m., yra 135 figūros.
Ruženbergų emblema buvo penkialapė rožė. Miestas dažnai vadinamas "Akmens pasaka", turi 50 tūkst. gyventojų.

Trečią mūsų kelionės dieną - Česke Budejovice - aplankėme Budvar alaus daryklą, kur išklausius pasakojimą apie gamybos procesą, buvom įvesti į ledines (+1^oC) patalpas ir pavaišinti šaltu alumi.

Aplankėme "Jurgio miestą" Jindžichuv Hradec. Įsikūręs 12 a., bet rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1220 m., valdė Vitkovcų giminė, o nuo 16 a. - hradcai. Joachimas nuperka ir perstato mažiau vertingus pastatus. Jo darbus tęsia sūnus Adomas. Rūmuose - salė, tapyta 1338 m., juodoji vėlyvosios gotikos virtuvė, įrengta 1500 m., rūmų sodo pakrašty - fontanas su grotelėmis, auksinė rožė žydrame fone - savininkų emblema, prie kurios vėliau Vladislavo Jogailaičio laikais buvo pridėta W raidė su karūna. Renesansinio stiliaus rūmai užima trečią vietą pagal svarbumą respublikoje. Čia sode yra rotonda šokiams. Joje muzika sklido iš po grindų per angą, kur sėdėjo muzikantai.

Pravažiuojame miestelį Telč, įsikūręs 13 a., ypač suklestėjo 16 a., valdė didikai iš Hraco, iš gotikinės tvirtovės vėliau atsiranda renesansinio stiliaus rūmai. Centrinėje aikštėje 16 a. namai. 17-18 a. veikė jėzuitų ordinas. 1992 m. įtrauktas į Unesco saugotinų objektų sąrašą. Vykstame vyno keliu pro Moravske Budejovice į vynininkystės centrą Znoijm, kur ir nakvojome.

Gegužės 20 d. Čekijos vyno keliu vykstame toliau į Mikulovą. Tai gyvenvietė nuo 9 a., o 13 a. - Moravijos kunigaikštystės centras. Apžiūrime ant kalvos iškilusią renesansinę pilį, kurioje įrengta vyno gamybos ekspozicija. Rūmai 1249 m. buvę romaniško stiliaus, juos Moravijos markgrafas Pržemysl padovanojo Henrikui Lichtenšteinui už tam tikrus nuopelnus kovose. 13a. perstatyti į gotikinius. 1447 m. nupirkti rūmai iš Ruženbergo. Čia vėl išgirstame legendą apie Baltąją ledi. 1560 m. Lichtenšteinai parduoda rūmus vengrams Krečevams, 1575 m. - pereina Adam Ditrichštein‘ui. Šiuo metu rūmai valstybiniai.

1560 m. įrengtas rūmuose vynuogininkystės muziejus. Matėme didžiąją statinę, kuri buvo pildoma tik baltuoju vynu. Ją juosia 22 geležiniai lankai, kurie sveria 390 kg, statinėje telpa 1010 hectolitrų. Temperatūra rūsyje +10oC, rūsys yra 10-15 m po žeme.

Aplankome tikrai didelį įspūdį palikusius Lichtenšteino rūmus Valtice  ir vasaros rezidenciją. Čekijos didžiausias angliškasis parkas (180 ha) Lednice jungia abejus rūmus, tarp kurių atstumas - 7 km. Neišdildomą įspūdį paliko vasaros rezidencija, visos patalpos papuoštos medžio raižiniais.

Pirmą kartą minimi 1222 m., Antanas Lichtenšteinas įsigyja 1322 m. 16 a. - minimas gyvenamasis namas su sodu ir arklidėmis. 18-19 a. įgyja barokinio stiliaus bruožų, Lichtenšteinas Aloyzas II vėl perstato juos neogotikiniame stiliuje: medžiotojų salonėlis, afrikinis kambarys, ponios kambarys su vonia ir klozetu (vonia įrengta 19 a.), žydrasis damos salonas su Miuncheno ir Vienos porcelianais, riterių salė, valgomasis, biblioteka (2000 knygų apie tapybą ir meną) ir nuostabūs ąžuoliniai raižyti laiptai į biblioteką, dramblio kaulo altorėlis (imamas į keliones), tiurkio salė, raudonas rūkomasis kambarys su azartiniais žaidimais, oranžerija su 250 rūšių subtropinių augalų. Išlydėti buvome šokių salėje su gyva barokine muzika, atliekama gitara. Parke matėme paslaptinguosius labirintus ir dresiruotojus, nešiojančius ant rankų prijaukintus egzotiškus paukščius.

Pravažiuojame Kromeržižo (apie 50 tūkst gyv.) - Moravijos vyskupų vasaros rezidencija, vyskupija įsigyta 13 a. vid., 30 tūkst. knygų biblioteka, tęsiame ekskursiją Olomouc (90 tūkst. gyv.) - buvusi Moravijos sostinė: garsūs druskos malūnai. 11 a. buvusi tvirtovė, apie 1100 m. tampa Pšemislovičių dinastijos valdomis, kurie pastatė pirmąją bažnyčią, jų palikuonis Vaclovas vėliau įvedė krikščionybę, buvo paskelbtas šventuoju. 18-19 a. pastatyta daug namų senamiestyje. Per karus smarkiai nukentėjo, bet yra išlikusios tvirtovės sienos. Įdomi Rotušės aikštė: šv. Trejybės kolona, senoji rotušė (16 a.), nugalėtų drakonų skulptūros, žemutinė ir aukštutinė aikštės, vidury aikštės - maro skulptūra. Žemutinėje aikštėje klausėmės laikrodžio dūžių ir žiūrėjome į judančią skulptūrėlę kuri plaktuku mušė 9 valandas. Laikrodis ir kurantai įrengti 17 a., 1333 m. karūnavosi pirmasis, 1838 m. - paskutinis karalius.

Tai tiek būtų kelionės aprašymo, kuris užrašytas pagal gidės pasakojimą, todėl gali būti ir netikslumų. Baigiant ekskursiją, gidė Danguolė, kuri laisvai kalba čekiškai, supažindino su kelias čekiškais žodžiais, pasakė tradicinio nacionalinio kepto sūrio receptą.

Keletas žodžių bei išsireiškimų čekiškai. Kai kurie iš jų patikslinti pagal žodyną, bet daugelis užrašyti iš klausos, todėl gali būti neteisingai.

Iš gidės pasakojimo užrašė svetainės administratorė Audronė Musteikienė, fotografijos - Jolantos Musteikienės.

Čekų ir kt kalbų žodynas