Grudziondzas (Grudziąz), - aukšta tvirtovė, pastatyta Lenkijos karaliaus Boleslavo Narsiojo, pasivaikščiojome įspūdinga Vyslos krantine su įtvirtintais senoviniais namais. XI amžiaus pradžioje Lenkijos karalius Boleslovas Narsusis, kariaudamas su prūsų antpuoliais, toje vietoje pastatė tvirtovę.
XIII a. kryžiuočiai pastatė pilį, kuri iki mūsų dienų neišliko. Po 1466 m. Torūnės taikos vėl atiteko Lenkijai, buvo seniūnijos centras, čia vyko generaliniai bajorų seimeliai. Po XVII a. švedų antpuolių ir epidemijų miestas sunyko, tačiau XIX a. antrojoje pusėje, plėtojantis geležinkelių tinklui, vėl tapo svarbiu prekybos ir pramonės centru.
Paminklai: senamiestis, XIV a. šv. Mikalojaus ir Šv.Dvasios bažnyčios, įspūdinga Vyslos krantinė.

Vartuva, prūsų miestas Rastas, vėliau kryžiuočių pavadintas Rastenburgu, yra gynybinė siena iš 14 a., 50 tūkst. gyventojų, fachverkinė architektūra.
Rešelis, 7 tūkst. gyventojų, - Varmija, - prūsų žemės.

Marienburgas, dabar Malborkas (sambių žemė), kryžiuočių sostinė, čia gyveno magistras. Iš Malborko Vyslos pakrante pravažiuojame Elbingą - Kulmo žemė (dabar Chelmnas). Senosios Kulmo žemės centras. Senamiestis stovi ant aukštos moreninės kalvos, ir tai – vienas gražiausių Lenkijos urbanistinių kraštovaizdžių. Puikiai išlikęs viduramžių miesto urbanistinis planas ir sienos. Pirmą kartą miestas minimas 1065 metų privilegijoje (lot. Culmen). Čia 1229 - 30 m. įsitvirtino vokiečių ordinas - kryžiuočiai. 1202 m. įsikūręs karinis vokiečių ordinas - kalavijuočiai, įsitvirtino Dauguvos žiotyse. XIII a. lietuviai pirmą kartą susidūrė su vokiečių riteriais. 1236 m. kalavijuočius lietuviai sutriuškino prie Saulės (Šiaulių).
     Pilis buvo pastatyta lenkų 1475 m. ir tuoj tapo Lenkijos karalių rezidencija. 19 a. užimta prūsų. Po II pasaulinio karo lenkai restauravo
atidengdami 14 a. detates.

Gnieznas, įsikūręs kalvose tarp ežerų. 11 a. pr. pradėtas statyti, apie 100 tūkst. gyventojų.
Gnieznas – pirmoji Lenkijos sostinė. Jau VIII amžiuje čia gyvenusių polianų genčių kunigaikščiai bandė savo žemes apie Gniezną
jungti į valstybę. X amžiuje Gnieznas tapo Piastų, pirmosios Lenkijos valdovų dinastijos, valstybės sostinė. 966 metų Didįjį Penktadienį
čia apsikrikštijo kunigaikštis Mieško I. Ši data laikoma Lenkijos krikštu.
     1000 m. įkurta Gniezno arkivyskupija, o 1025 m. Boleslovas Narsusis čia karūnavosi pirmuoju Lenkijos karaliumi. 1038 m. Čekijos
kunigaikštis nusiaubė miestą, todėl karalius Kazimieras Atnaujintojas perkėlė sostinę į Krokuvą. 1239 m. Gnieznas gavo miesto teises.
Karaliaus Vladislovo Jogailos laikais Gniezno arkivyskupas tapo Lenkijos katalikų bažnyčios galva – primu. Viduramžiais mieste sparčiai
vystėsi amatai ir prekyba, kiekvienais metais vyko keturios svarbios mugės. Gnieznas buvo antras po Krokuvos Lenkijos menų, ypač
muzikos, centras. XVII a. suirutės ir švedų antplūdžio metais miestas smuko ir vėliau atgavo tik dalį reikšmės.
     Svarbiausia Gniezno įžymybė – XIV a. statyta ir daugybę kartų rekonstruota Katedra su Lenkijos krikštytojo, šventojo Vaitiekaus
(Adalberto) kapu ir relikvijomis. Jo palaikai - sidabriniame karste centriniame barokiniame altoriuje. Jis buvo pasiųstas pas prūsus ir
laikė pamaldas jų šventoje vietoje, už tai buvo suimtas ir nužudytas, o 999 metais buvo išpirktas už tiek sidabro, kiek svėrė jo kūnas.
     Katedros bokštai gotikiniai, navos renesansinės. Prieš katedrą yra paminklas karaliui Boleslovui Narsiajam. Čia buvo įkurta pirmoji
metropolija Lenkijoje.

Torūnė (Torun). 200 tūkst. gyventojų, šv. Batoro universitetas buvo perkeltas į Torūnę. Čia, pirklio šeimoje gimė M. Kopernikas, yra jo muziejus, paminklas, garsūs Torūnės meduoliai, virš 350 paminklų, daugiausia gotikinių.

Miestą 1231 m. įkūrė Mazovijos kunigaikščio Konrado pakviesti kryžiuočiai, miesto teises senamiestis įgavo 1223 m., naujamiestis - 1264 m., senoji gotikinė rotušė, kampe - šv. Jokūbo bažnyčia, nuo 1425 m. įsikūrusios vienuolės benediktinės, aplink ją turtingųjų miestiečių namai, statyti 16 a., Artus (karaliaus Artūro) pirklių namas, statytas 1311 m., jezuitų bažnyčia, 17 a., Marijos bažnyčia (1270 - 1300 m.), du M. Koperniko (buvo Hanzos pirklys) tėvo namai, dabar muziejus. Dailės universitete įsikūrė po II pasaulinio karo šv.Batoro universitetas.

XIII – XIV a. antrasis Lenkijos žemių prekybos centras po Gdansko, svarbus prekių tranzito punktas, turėjęs ir savo jūrų laivus. Karalius Kazimieras Jogailaitis suteikė Torūnei teisę kalti monetas. 1473 m. Torūnėje gimė M.Kopernikas. Nuo XVII a. miesto ekonominė reikšmė menko, tačiau Torūnė liko svarbus kultūros centras. 1945 m. įkurtame Torūnės Mikolajaus Koperniko universitete svarbų vaidmenį vaidino buvę tarpukario Vilniaus Stepono Batoro universiteto profesoriai.

Torūnė turi įspūdingą senamiestį ant Vyslos kranto su XIV a. gotikine rotuše, to paties amžiaus gotikinėmis šv. Jonų, šv. Jokūbo ir Pranciškonų bažnyčiomis, kryžiuočių pilies griūvėsiais, išlikusiomis miesto sienomis ir bokštais (tarp jų – ir garsusis Kreivasis bokštas).

Griunvaldas, paminklui suvežti akmenys iš Krokuvos. Yra akmeninis kariuomenių išsidėstymo planas. 1410 m. ties Žalgiriu (dabar Grünvald) jungtinėmis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės jėgomis laimėtas mūšis su kryžiuočiais.

Kelionės nuotraukos

Griunvaldo muziejuje buvo parodytas filmas apie Žalgirio mūšį, o kai kas iš bajorų muziejaus eksponatuose ir savo herbus rado. Tuo mūsų kelionė ir baigėsi.

Audronė Musteikienė
Nuotraukos - Virginijos Stabinskaitės