Bavarijos kultūros paveldo šedevrai

Ankstų 2010 m. balandžio 24 d. rytą, su gide Jūrate išvykome Bavariją.

Šeštadienis. Ilga diena keliaujant per Lenkiją iki pirmojo mūsų sustojimo nakčiai pailgėjo dėl laikrodžio persukimo viena valanda atgal. Pailgino ir klaidžiojimas Prahoje nakties metu, kol suradome vešbutį.

Sekmadienis. Po 20 val. važiavimo ir nakvynės Prahoje - dar šešios valandos iki Miuncheno. Keičiasi vaizdai pro langus, kalvelės išauga į kalnus, o tarp jų slėniuose - tylūs paslaptingi žavūs kaimeliai, būtinai su bažnyčia, - čia jau savi paslaptingi gyvenimai...tartum iš matytų atvirukų. Tolumoje atsiranda snieguotos viršūnės - Bohemijos miškai, Alpių kalnynų atšakos. Gidė pasakoja apie Vokietijos istoriją, administracinį susiskirstymą, tautinę sudėtį, žymius žmones.

Bavarija, kuri kažkada tikrai galėjo tapti atskira valstybe ir kaip vėliau vienoje ekskursijoje muziejaus gidė pasakys "Mes per ilgai miegojome", - istorinis Vokietijos regionas, beveik sutampantis su dabartine Bavarijos žeme, didžiausia Vokietijos federalinė žemė. Pagal Vikipediją regione egzistavusios istorinės valstybės:

Bavarijos apskritis - Šventosios Romos imperijos administracinis vienetas;
Bavarijos kunigaikštystė - iki 1805 m. egzistavusi valstybė;
Bavarijos karalystė - 1805-1918 m. egzistavusi karalystė, pradžioje buvusi nepriklausoma, vėliau - Vokietijos imperijos dalis;
Bavarijos respublika - nuo 1918 m. egzistavusi pavaldi Vokietijai respublika.

Pirmieji gyventojai, vadinami bajovari, buvo keltai ir romėnai, 6 a. juos užkariavo frankai, iki 19 a. valdė Vitelsbachai.

Dabar Bavarijos sostinė Miunchenas, jo plotas: 70 553 km², gyventojų sk.: 12 444 000 (2004-12-31). Gyvenvietė žinoma nuo VIII amžiaus, miestas nuo 1158 metų. Nuo XIII a. iki 1918 m. buvo Bavarijos kunigaikštystės sostinė.

Miunchenas garsus savo kultūrinėmis ir istorinėmis įžymybėmis, pasivaikščiojome po senamiestį, aplankėme Dievo Motinos katedrą, Marijos aikštę su Švenčiausios Mergelės statula, matėme senąją ir naująją rotušes, paminklą Džiuljetai, karališkuosius rūmus bei sodą. Praeiname pro Karlo ir Izoro vartus. Pasibaigus ekskursijai pasėdėjome karališkoje Hofbräuhaus aludėje, kuri buvo įkurta vienuolių 16 a. (Vilhelmo V alaus darykla), - tada alų čia gėrė tik kilmingieji, pasivaišinome alumi su ypatingais riestainiais ir baltomis dešrelėmis, pakvėpavome ypatinga aludės dvasia.

Vakare 20 km važiuojame Tirolio žeme į nakvynės vietą Austrijos pasienio miestelyje Lermoos.Tris naktis nakvojome nuostabiame kalnų miestelyje.

Pirmadienis. Važiuojame pro Füsen'ą - vieną iš Alpėse išsivysčiusių kaimų, įspūdingą kalnų miestelį Schwangau, lipame į karališkąją pilį taip vadinamą geltonąja Hohenschwangau


Hohenschwangau	Neuschwanstein	Wieskirche vidus	Etalio vienuolynas	Linderhofo rūmai

Pilis pastatyta 19 a., nuo 1913 m. - muziejus. Karališkoji šeima išpirko pilis ir dabar jas valdo herzogai, trečios kartos karalių palikuonys. Pilies sienos tapytos tempera, daugiausia Wagner'io tematika, šeimos simbolis gulbė, šeimos patronas - šv. Jurgis. Į antrąją baltąją Neuschwanstein pilį važiavome maršrutiniu autobusu. Aplankėme rokoko stiliaus bažnyčią Wieskirche.

Liudvikas II
Keliaujame romantiniu keliu, apžiūrime Ettal'io vienuolyną, kur yra garsus prestižinis berniukų internatas, nuostabi pereinanti iš romantikos į gotiką bažnyčia, kurioje pastebime sakyklą, - jos frontone - piemenėliai, garbinantys Kristų.

Visai šalia Linderhof'o rūmai, tai mažiausi karaliaus Liudvigo II rūmai, rekonstruoti rokoko stiliuje, privati taip Liudvigo II mėgiama atmosfera. Jis turėjo ir privatų savo teatrą po žeme, - iškasta dirbtinė grota su dirbtiniais stalaktiktais, kuriose sukurtas dirbtinis ežeras (vanduo buvo šildomas iki 30 laipsnių) ir Vagnerio operos "Tanhoizer" pirmosios scenos inscenizacija. Šiame požeminiame name Liudvigas II mėgdavo būti vienas ir klausytis mėgiamos Vagnerio muzikos, atliekamos orkestro ir choro.

Liudvigas II pagarsėjo iždo iššvaistymu, rastas negyvas, mirties priežastis neaiški.

Antradienį iš savo nakvynės vietos 75 km važiuojame serpantininiais kalnų keliais į olimpinį miestą Innsbruk'ą. Ūkanota, bet tikimės, kad po pietų, kai kelsimės į kalnus, rūkai išsisklaidys. Šiandien du įspūdingi objektai: Svarovskio muziejus ir Hafelekar, 2 334 m viršukalnė.

Slėniuose tykūs kalnų nameliai su išdažytomis pagal Austrijos vėliavos spalvas ir proporcijas langinėmis. Kelyje uolienų nuogriūvos, eilės mašinų iš abiejų kelio 15 minučių ramiai laukia, nes kito kelio nėra. Pralendame pro kelis tunelius, saulė pakylusi, o nuo kalnų ritasi juodi kamuoliniai debesys. Leidžiamės vis žemyn, pasirodo kubiniai nameliai su mažais kvadratiniais langeliais po stogo pašiūre. Artėjame prie Innsbruk'o.

Gidė Jūratė pasakoja apie dirbtinių deimantų sukūrėją Daniel'ių Swarovski'į. Swarovskij gimė 1862 m., surado būdą elektros srove šlifuoti stiklą taip, kad jo neatskirsi nuo deimantų. Sukonstravo specialias stakles, pradėjo mėgdžioti krikštolą ir taip ištobulino technologiją, kad persikėlė į Austriją, kad nekonkuruoti su Bohemijos meistrais. Paslapties, kaip išgauti tokį skaidrų ir spinduliuojantį stiklą, niekas nežino. Išradėjas Svarovskis mirė 1956 m., 20 metų praėjus po jo mirties įsteigta "Silver Crystal" įmonė. Lankėmės muziejuje kur keturiolikoje salių sukurtas įspūdingas Swarovskio dirbinių pristatymas.

Į kalnus kėlėmės funikulieriumi ir trimis keltuvais, vaikčiojome po sniegą, gėrėjomės vaizdais ir atšventėme vienos ponios jubiliejinį gimtadienį.

Insbrukas - Tirolio sostinė, pagal dydį penktas Austrijos miestas, čia vyko olimpiados. Vaikštome po miestą slėnyje, - į kurią pusę nepasisuksi, visur snieguotos kalnų viršūnės. Apžiūrime kompaktišką senamiestį, seną universitetą, Kongresų rūmus, Karališkąją rezidenciją, Chelblingo namą arba kitaip vadinamą "Grietinėlės tortu", Auksinio stogelio lodžiją.

	}
Rytas Lermoos'e išvykstant	Mūsų pagrindinis kelionių organizatorius D.Baikštys su bavaru	Sieninė tapyba Garmisch-Patenkirchen'e	Niurnbergo turgaus aikštėje

Trečiadienį pakeliui į Niurnbergą aplankėme tradicinį Alpių miestelį Garmisch-Partenkirchen'ą, kur 1936 m. vyko olimpimės žiemos žaidynės Miestelis pasižymi ypač gražia namų sienų tapyba. Toliau važiuojame 250 km iki Niurnbergo.

Niurnberg'as pirmą kartą paminėtas 1050 m. 1219 m jau garsėjo amatais, knygų leidyba, bei kaip mokslo ir kultūros centras. Nuo 1525 m. įsitvirtino protestantų tikėjimas. Čia gimė Albrecht Diurer'is, vyko garsusis Niurnbergo procesas. Yra Nacionalinis germanų tautos muziejus, išlikusi miesto siena ir vartai, šv. Lorenco ir šv. Sebaldus bažnyčios, matėme Diurerio namą ir jo zuikį bei kitas miesto įžymybes.

Niurnbergu pasibaigė mūsų kelionė, paskutinę naktį nakvojome Prahoje ir ketvirtadienį vėl ilga ilga kelionė per Lenkiją į namus.

Aprašė Audronė Musteikienė, h. Pogonia
Fotografavo Aušra Surblytė, h. Leliva ir Donatas Baikštys, h. Prusas III

lbks