Kelionė po Šiaurės Lietuvą
Orų prognozės mūsų dviejų dienų kelionei po Šr. Lietuvą žadėjo lietų visoje Lietuvoje. Išvažiavome su dulksna, apsiginklavę lietsargiais, bet jų neprireikė, - abi dienas kelionėje mūs lydėjo saulė ir šiltas oras. Tik vaikštant po regioninį Kurtuvėnų parką, staigiai pasikeitė orai, pakilo vėjas, atvėso, o ypač Kurtuvėnų bažnyčios rūsiuose jau nebesidžiaugėme vėsa... bekeliaujant į Vilnių autobuso stogą pradėjo čaižyti stipri bet trumpa liūtis, ir vis dėl to į Vilnių grįžome lydimi daugiaspalvės per pusę dangaus nusidriekusios vaivorykštės.
Pravažiavome Maišiagalą. Gidė pasakoja apie Pabaisko mūšį: kova vyko tarp Jogailos brolio Švitrigailos ir Vytauto brolio Žygimanto Kęstutaičio dėl pretendavimo į sostą. "Dėl šio mūšio buvo išvengta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės suskaldymo, suduotas sunkus smūgis Livonijos ordinui (jis nebemėgino vėliau kovoti su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste) bei sudarytos sąlygos toliau stiprinti uniją su Lenkija. Kunigaikštis Žygimantas mūšio lauką pavadino Pabaisku — nuo lenkiško žodžio “pobojowisko”, reiškiantį mūšio lauką, o ten tekantį upelį pavadino Viktorija (pergalė)" (pagal Vikipedią).
Šone paliekame Ukmergę. Pirmieji šaltiniai apie ją skelbė 1225 metus, anksčiau nei apie Vilnių. Vaitkuškis - iki pirmojo pasaulinio karo valdė Kosakovskis. Dvaro rūmai pastatyti 1862 m., įrengta didelė biblioteka (12,5 tūkst tonų), galerija, buvo didelis giminės genealoginis archyvas.
Pirmas mūsų sustojimas - Pakruojis, miestas įsikūręs prie Kruojos upės, raštiškai pirmą kartą paminėtas 1531 m. Didžiausias Lietuvoje išlikęs klasicistinio stiliaus dvaro ansamblis, kurį sudaro 34 pastatai ir puikus parkas. Pakruojis su apylinkėmis įeina į žiemgalių genties gyvenamos teritorijos ribas. Pirmieji dvaro pastatai buvo mediniai, valdė dvarininkai fon Ropai. Teodoras Ropas surinkęs didelę grafikos galeriją. Įrengtas angliško stiliaus parkas. Vilhelmas Ropas įkūrė ligoninę, malūną, alaus daryklą, pavyzdinį gyvulininkystės ūkį.
Po 1940 m. dvaras nacionalizuotas, dalis paveikslų (19) pateko į K.Čiurlionio galeriją, vienas - į Šiaulių "Aušros" muziejų. Karo metais įsikūrė vokiečių štabas, po karo - tarybinis ūkis, technikumas, 1988 m. "Aušros" muziejaus filialas. Atvyksta baronų Ropų palikuonys, bet nedrįsta investuoti, dabar priklauso architektūros paveldui, vykdomi restauravimo projektai. 2002 m. baigtas restauruoti arkinis tiltas.
Žiemgala (dar Žemgala, latviškai Zemgale), istorinė sritis dab. Latvijoje ir Lietuvoje. Taip pat – vienas iš 4 ar 5 dab. Latvijos istorinių etnografinių regionų. Didžiausias miestas Latvijos Žiemgaloje – Jelgava (lietuvių anksčiau vadintas Mintauja), didžiausias miestas senosios gentinės Žiemgalos lietuviškojoje dalyje – Joniškis (Vikipedia).
Linkuva - vienas seniausių Lietuvos Žiemgalos miestelių, pirmą kartą minimas 1357 m., centre aikštė, iš kurios išeina 7 gatvės. Miestelio pagrindinis akcentas - Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia (pastatyta 1661 m.), yra karmelitų vienuolynas. Kasmet liepos 16 d. vyksta Marijos Škaplierinės atlaidai (vietinių vadinama Škaplierna), mieste susirenka daug svečių, vyksta pramoginiai renginiai, sporto varžybos, ką ir matėme.
Žeimelis. 1826 m. pastatyta akmeninė bažnyčia renesanso stiliuje. Ją pastatė Geručių dvaro savininkas latvis liuteronas Peteris Petrauskas, pagerbdamas savo žmoną katalikę. Miestelio centre buvo smuklė: dvi karčiamos, mažoji ir didžioji, kurių galai pritaikyti gynybai. Nuo 1993 m. įkurtas Žiemgalos muziejus, kuris veikia kaip "Aušros" muziejaus padalinys. Muziejuje matėme studento sukurtą paminklą Grotusui .
Tolesni mūsų sustojimo punktai Joniškis ir Žagarė. "Joniškio apylinkės minimos XIII a. Livonijos kronikoje. Pradėjo kurtis XVI a. pradžioje, rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1522 ar 1523 m., kai Vilniaus vyskupas Jonas kartu su Medininkų (Varnių) vyskupu lankė Kuršo pasienį ir čia rado išlikusią pagonybę, o netoliese žmonės dar garbino Perkūną. Šioje vietoje vyskupas apkrikštijo visus gyventojus, pastatydino medinę bažnyčią, prie kurios ėmė kurtis ir gyvenvietė" .
"Mieste stovi Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (pastatyta 1901 m.), sinagogų kompleksas (kultūros paminklas). 1526 m. pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia. 1895-1901 m. ji buvo perstatyta ir suteiktas Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų titulas. Bažnyčios bokšto aukštis 65 metrai." (Vikipedia)
Žagarės vardas pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose 1198 m., įsikūrė ant trijų piliakalnių, kur stovėjo gynybinės žiemgalių pilys.
Senoji Žagarė (senamiestis) ir Naujoji Žagarė (naujamiestis). Senosios Žagarės dvaras minimas 1490 m., 1495 m. prie jo leista rengti turgų, prieš 1499 m. pastatyta bažnyčia. XVI a. 1-ojoje pusėje dešiniajame Švėtės krante išaugo Naujoji Žagarė, kuri 1547 m. vadinama miesteliu, o 1592–1595 m. šaltiniuose Žagarė jau vadinama miestu (Vikipedia).
Po Antrojo Lietuvos - Lenkijos padalijimo carienė Jekaterina II padovanojo Žagarę savo favoritui Zubovui. Grafas Zubovas pasodino parką. 1857 metais miestelius nuperka totorių kilmės grafas D.Naryškinas. Jis buvo aistringas arklių mylėtojas, sutvarkė teritoriją, perstatė dvaro rūmus, išplėtė parką iki 200 rūšių medžių. Parko rekonstrukcijos autorius Rygos sodų ir parkų direktorius G. F. Kuphaldt'as (1853-1938 m.). 19 a. pab. užveisti elniai. Šiuo metu Žagarės parkas yra vienas iš 5 gražiausių Lietuvos parkų.
 |  |  |
| Žagarės dvaro rūmai | Žagarės žirgyno maniežas | Žagarės žirgyno maniežo ložė |
Vienoje rūmų dalyje įsikūrė Žagarės senelių globos namai, o kitoje – mokykla-internatas beglobiams vaikams. Buvusį Žagarės žirgyną nupirko vokiečiai. Žirgyno manieže išlikusi įrengta ložė stebėti renginius.
1914 m. Žagarėje gyveno jau 14 tūkstančių gyventojų, iš jų 9 tūkst žydų. Šiandien Žagarėje gyvena vienintelis iš kadaise itin gausios Žagarės žydų bendruomenės likęs Aizikas Mendelsonas.
Vyšniomis Žagarė garsi nuo 1753 m. kai generalgubernatorius išleido įsakymą kiekvienoje sodyboje pasodinti vyšnių, kurios buvo atvežtos iš Italijos. Vyšnios auga ir gerai dera dėl žemės paviršiuje esančio kalkakmenio.
Žagarėje aplankėme privatų puodų namą-muziejų. Šeimininkas renka įvairiausius buities rakandus, pasigyrė net turintis žydų torą, o jo senasis namas apkaltas puodais ir dangčiais.
Žagarėje paplitusi garsi legenda apie Barborą Umiastauskaitę, vadinamą Barbora Žagariete. Ją norima paskelbti šventąja, beatifikacijos byla jau pradėta. Paklausykite gidės balso įrašą ką papasakojo mums gidė prie jos vardu vadinamos bažnytėlės.
Joniškyje vakarieniavome ir nakvojome, apžiūrėjome dvi žydų Baltąją ir Raudonąją sinagogas, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią (pastatyta 1901 m.). Vakare miestelėnai susirinkę buvo į ketvirtus ar penktus metus vykstantį vyšnių festivalį.
Kitą rytą vykome į Saulės mūšio vietą, kur dabar pastatytas akmuo. Čia 1236 m. kun. Vykinto vadovaujami kariai nugalėjo kryžiuočius. 1987 m. Lietuvos kultūros ministerijos kolegijos nutarimu Saulės mūšio laukas Jauniūnų kaime įrašytas į Respublikos istorijos paminklų sąrašą.
1998 m. Saulės mūšio pergalės įamžinimo paminklo idėjos konkursą laimėjo skulptoriaus Vytauto Naručio projektas, pagal kurį paminklą sudaro trys senovės baltų simboliai: saulė, žemė ir karaliaus valdžia, įkūnijantį pastovumą. 2006 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė mūšio vietą nutarė įamžinti memorialiniu kompleksu.
2000 m. Lietuvos ir Latvijos Seimai Saulės mūšio dieną - rugsėjo 22-ąją - paskelbė Baltų vienybės diena.
Apsilankėme vienuolyne, esančiame netoli Kryžių kalno, išklausėme vienuolio pasakojimo apie vienuolyno statybos istoriją. Rašytiniuose šaltiniuose Kryžių kalnas pirmąkart minimas XIX a. viduryje (kryžiai aptinkami nuo 1850 metų), gali būti, kad kryžiai pradėti statyti po 1831 m. sukilimo, dabar, dėka popiežiaus apsilankymo, išgarsintas visame pasaulyje. Apžiūrėjome prieš ketverius metus mūsų pastatytą kryžių bei suvežtus kraštų akmenis.
Kitas mūsų sustojimo punktas - Šiauliai, - senoji baltų žemė, Dubysos upės aukštupyje, pirmą kartą paminėti rašytiniuose šaltiniuose 1236 m., nors gyvenvietės aptiktos net 7-10 amžiuose. 1986 m. buvo švenčiamas 850 metų Šiaulių jubiliejus.
Saulės laikrodžio aikštės svarbiausias akcentas - Stanislovo Kuzmos paauksuota bronza padabinta beveik keturių metrų aukščio dekoratyvinė skulptūra „Šaulys". Dažnai „Auksiniu berniuku" vadinama skulptūra bei aikštės grindinyje įlieti, valandas žymintys skaičiai - 12, 3 ir 6 - tarsi apjungia tris Šiaulių simbolius: Saulę, įprasminančią miesto žemėse įvykusį Saulės mūšį, Šaulį, nuo kurio kildinamas miesto vardas, ir Laiką, kuris prabėgo nuo tos dienos, kai miesto vardas buvo paminėtas pirmą kartą (1236 m). Tai aukščiausias saulės laikrodis Lietuvoje (šaltinis - Šiaulių informacijos centras).
Šiauliuose - Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia-katedra, graži, didelė, balta, įspūdinga, aukščiausia Lietuvoje, bokštas beveik 71 m. Bažnyčios šventorius tiek iš vidaus, tiek ir išorės išdažytas baltos spalvos atspalviais. Katedra matoma iš tolo, važiuojant visais į Šiaulius vedančiais keliais. Pirmąją medinę bažnyčią Šiauliuose 1445 m. pastatė Žemaičių seniūnas M. Kęsgaila. Šioji iškilusi 1617-1626 m. ryškus Renesanso epochos kūrinys.
Kurtuvėnų regioninis parkas.
Įkurtas 1992 m., siekiant išsaugoti ežeringo ir miškingo Kurtuvėnų kalvyno kraštovaizdį, 1997 m. Kurtuvėnų regioninis parkas įtrauktas į architektūrinių paminklų registrą. Atkuriamas dvaras. Dvaro pastatas stovėjo jau 15 a., kaip nei vienas kitas, penkis kartus perstatomas. Kurtuvėnuose klestėjo įvairūs amatai, žemdirbyste nebuvo užsiiminėjama dėl smėlėtos žemės.
Šeiminkavo Mykolas Jogelavičius, Skačevskis, gr. Tiškevičius, nuo 1716 m. iki 18 a. pab. - Nagurskiai. Dvaras ypač suklestėjo prie Nagurskių, iš jo buvo valdoma dar 14 dvarų. Išlikęs nemažas dvaro archyvas.
Nelikus vyriškos lyties paveldėtojų, 19 a. II-je pusėje nusipirko Pliateriai. Šiuo metu pagrindinio dvaro pastato nėra, atstatyta tik baliustrada, oficina ir neseniai sudegintas svirnas (1996 m.). Dvaro svirnas yra įžymiausias, vertingiausias ir lankomiausias pastatas Kurtuvėnų regioniniame parke, reprezentuojantis Lietuvos medinę architektūrą. Su juo susijusios kultūrinės krašto tradicijos. Svirnas pritaikomas regioninio parko lankytojų informaciniam centrui, „Kurtuvos“ muziejui, reprezentacinei, švietėjiškai ir kultūrinei veiklai.
Lankėmės Kurtuvėnų Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčioje ir jos rūsiuose. Pirmąją bažnyčią ant piliakalnio 1472–1495 m. pastatė Mykolas Jogelavičius. Ji minima ir 1597 m. Apie 1570–1614 m. evangelikai reformatai bažnyčią pasisavino. Jie po 1614 m. Kurtuvėnuose pasistatė bažnyčią. Ji XVII a. antrojoje pusėje sunyko. 1684 m. katalikai pasistatė naują bažnyčią. Nagurskiai 1785–1796 m. pagal Martyno Knakfuso projektą pastatė dabartinę.
Pilni įspūdžių ir labai alkani valgėme "bajoriškus pietus" Kryžkelės smuklėje, įrengtoje viename iš buvusių dvaro pastatų: kąstinį su bulvėmis ir penkias dienas marinuotą bei penkias valandas keptą kumpį su troškintais kopūstais. Gėrėme Kurtuvėnų firminį alų. Buvo SKANU ! Sotūs ir laimingi grįžome namo.
Aprašė Audronė Musteikienė.
Balso įrašas ir fotografijos Jolantos Musteikienės