Panemunės pilys

Šviesų gražų 2007 m. gegužės 19 d. rytą pilnutėlis autobusas LBKS narių, ištroškusių įspūdžių, išsiruošė į kelionę po Panemunės Pilis. Nors mūsų lankymo objektai pagal seną tradiciją vadinami pilimis, iš tikrųjų dauguma jų - rūmai.

Pravažiuojame Vievį, kuris ilgą laiką priklausė kunigaikščiams Oginskiams, - apie 1600 m. jie pastatė unitų bažnyčią ir vienuolyną. Gyvena 7 tūkst. gyventojų. Žiežmariai, pirmą kartą minimi 1348 m., kai kun. Algirdas sumušė kryžiuočius prie Strėvos intako Žiežmarių upelės, nuo jos ir pavadinimą įgavę. XV a. Žiežmariai - jau miestas.

Pirmas mūsų sustojimas Raudondvaryje. Miestelio pavadinimas kilo nuo raudonų stogų arba Raudono dvaro, vėliau sujungiant žodžius. Juos valdė Radvilai, Zabielos, Tiškevičiai. Rūmai buvo pastatyti renesanso stiliuje, vėliau įgavo neogotikos bruožų. Smarkiai apdegė 1831 m. sukilimo metu. 1834-40 m. grafai Tiškevičiai juos atstatė ir rekonstravo, centrinei daliai pristatydami trečią aukštą - mezoniną, o gynybiniam bokštui - trečią ir ketvirtą aukštus.

Seredžius. Vietovės kalnuotos, žemutinėje terasoje gyveno žvejai, - aukštutinėje pirkliai. Šv. Jono krikštytojo bažnyčia. Grožimės apylinkėmis nuo Seredžiaus arba kitaip vadinamo Palemono kalno. Anksčiau kalnas buvo vadinamas Pieštvės, nes stovėjo Pieštvės pilis.

Veliuona, žemutinė ir aukštutinė terasos, valdė Zalenskiai, Vachseliai. Veliuonos upės dešiniajame krante yra du piliakalniai, vienas iš jų vadinamas Gedimino kapu, antras - Pilies arba Ramybės kalnu.

Raudonė. Dvaro rūmai, dažnai vadinami pilimi, statyti XVI a. pab. renesanso stiliuje, vėliau įgijo gotikos bruožų. Žygimantas Augustas padovanojo juos miško pirkliui J. Krišpinui - Kiršešteinui, jo anūkas išplėtė pilį. Nuo XVIII a. I pusės dvarą valdė Olenskiai, XIX a. pr. - P. Zubovas., vėliau jis priklausė švedų kilmės dvarininkams Vachseliams, o nuo 1875 m. - portugalo de Faria e Kastro giminei. 1903 m. suremontuotas, 1944 m. buvo susprogdintas 33 m. bokštas, kuri pažeidė ir kitas pastato dalis. Pokario metais restauruotas vadovaujant architektui Jurkštai, įsikūrė mokykla.

Panemunės (Gelgaudų) pilis, Jonušas Eperješas 1604 m. pradėjo statyti pilį buvusio Panemunės dvaro vietoje. Jos statyba buvo baigta apie 1610 m. Pirmoji pilis buvo renesansinė, nors turėjo ir vėlyvosios gotikos elementų. Buvę prabangūs rūmai, dabar apverktinoje būklėje. 1925 m. pilį paėmė savo globon valstybė. Atstatyti 2 korpusai, trečiojo - tik pamatai. Šiuo metu priklauso Lietuvos dailės akademijai, vasarą studentai eksponuoja savo darbus, kieme vyksta etnografinės šventės, koncertai.

Jurbarkas. Čia, Vasilčikovo dvare piemenėliu tarnavo lietuviškos estrados dainininkas Šabaniauskas. V. Grybas sukūrė skulptūrą Vytautui, buvo sunaikinta.

Išvažiuojam iš Žemaitijos, keliaujame į Mažąją Lietuvą. Viešvilė - buvusi prūsų žemė. Prūsai kalbėjo savo kalba iki 18 a. vidurio, vėliau palaipsniui asimiliavosi su vokiečiais. Rambyno kalnas, Vydūno nacionalinis parkas.

Mažoji Lietuva - Pagėgiai, miestelis gavęs pavadinimą nuo Gėgės upės, minimas jau 13 a. II p., Sovietinių belaisvių koncentracijos stovykla II-jo pasaulinio karo metais. Juknaičiai - sovietiniais metais pastatyti poilsio namai, Jonaičiai - Vydūno gimtinė.

Šilutė. Pavadinimą miestelis gavęs nuo šile pastatytos karčiamos, prateka Šyšos upė, 1910 m. - jau Šilutės gyvenvietė.

Link

Rusnė - atsirado iš salos tarp dviejų upių Atmatos ir Stervytės. Nemunas nuo Rambyno kalno jau vadinamas Rusne. Čia dėl žemos vietos (1m 30 cm žemiau jūros lygio) 20 a. pr. pastatyta pirmoji siurblinė Lietuvoje, įrengti polderiai, yra jų net muziejus.

Minijos kaimas, vietiniai vadina Minge. Užlipame į švyturį, kuris pastatytas 1873 m. Seniausias Rusnės pastatas - bažnyčia, 14-15 a. Nakvynę susiradome, išsisklaidę po įvairias sodybas, "mažojoje Lietuvos Venecijoje", kur žmonės orientuojasi ir suranda vieni kitus ne pagal gatves, o pagal pylimus, kiekvieną pavasarį laukdami savotiškai romantiškų potvynio įspūdžių. Nuotraukoje: pusryčiams valgome žuvienę.

Antrąją kelionės dieną pabuvojome Nemuno deltos regioniniame parke, į kurį įeina Ventės ragas ir Rusnės sala, aplankėme Pauksčių žiedavimo stotį, susipažinome su ornitologu Jezerskiu. Stotį įkūrė Tadas Ivanauskas 1929 m. Dviem laivais išsiruošėme į kelionę Minijos upe iki marių. Kintai - žvejų gyvenvietė, žinoma nuo XVI a.

Paskutinis mūsų sustojimas prieš grįžtant į Vilnių - Švėkšna, istoriniuose šaltiniuose minima nuo XIV a., 1509 m. Žemaitijos seniūno Kęsgailos dvaras, pastatyta bažnyčia. Nuo XVI a. II pusės priklausė Zavišoms, nuo 1766 m. iki 1940 m. Pliateriams. Parkas įkurtas XIX a. viduryje.