Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas.
Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos bei Kėdainių rajono savivaldybės prašymu Lietuvos kariuomenės Ruklos mokomajam pulkui 2000 metų vasario 21 dieną buvo suteiktas Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos vardas. Jonušas Radvila (1612 - 1655) siejo politiką su plačia politine ir kultūrine veikla, vadovavo kariuomenei kovose su Rusija ir Švedija, ieškojo būdų išsaugoti LDK valstybingumą, buvo vienas iš Kėdainių sutarties su Švedija iniciatorių, pirmasis parašė veikalą apie kariuomenės organizavimo principus.
Šiame pulke karinę tarnybą atliekantys jaunuoliai tarnauja pirmąsias 11 savaičių. Pulko pagrindinė funkcija - ruošti pradinės privalomosios karo tarnybos karius visiems Respublikos reguliariesiems daliniams.
Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia
Papasakojo ir parodė mauzoliejų Kėdainių krašto muziejaus direktorius. Ilgiausiai išlikusi evangelikų-reformatų oazė Lietuvoje. Pastatyta 1627 m., iki 18 a. buvo ruošiami būsimieji evangelikų-reformatų kunigai, išleista knyga apie 17-jį amžių Lietuvoje "Knyga nuobažnystės krikščioniškos", kurios vienintelis egzempliorius (originalas) yra Švedijoje. 16-17 a. aukščiausių Lietuvos valstybės veikėjų ir karo vadų bei 17 a. vid. Lietuvos elito kapavietė, kur (palaidotas Jonušas Radvila, jo senelis Kristupas Radvila Perkūnas (1547 -1603), žymus karvedys, Livonijos karo ir karo su Švedija dalyvis, keturi jo anūkai.
Kėdainių krašto muziejus
Įdomius muziejaus eksponatus apžiūrėjome savarankiškai.
Paberžė. Aplankėme bažnyčią, klėtį su bažnytinių rūbų eksponatais, senąją kleboniją su įvairiais Tėvo Stanislavo surinktais eksponatais ir pastatytą jam naująją kleboniją, kur jis džiaugiasi įrengta patogia santechnika. Ilgokai apžiūrinėjome A.Mackevičiaus vadovaujamų sukilėlių muziejų. Devynerius metus Paberžės bažnytėlėje kunigavęs A.Mackevičius su 250 vyrų iš čia pradėjo ginkluotą sukilimą ir dalyvavo dvidešimtyje kautynių su caro kariuomene. Medžiokliniais šautuvais ir dalgiais ginkluotus 8-15 tūkstančių sukilėlių malšino beveik 145 tūkstančiai caro kareivių.
Pabendravome ir su Tėvu Stanislovu. Jis palaimino Živilę Baikštytę ir jos vyrą, - tik ką naujai susikūrusią jauną šeimą. Pilni įspūdžių grįžome į Vilnių.
Audronė Musteikienė, h. Pogonia
