Senuoju Lietuvos bajorų keliu
2001 m. spalio 20 dieną grupė Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narių susiruošė į kelionę tikslu aplankyti senąsias lietuviškas pilis, kurios dabar priklauso Baltarusijai.
Ankstyva šalta saulė, besiskverbianti pro debesų pluoštelį, lydėjo mus paliekant Lietuvą. Įspūdingas tapybinis peizažas taip ir kvietė jį įamžinti fotografijoje. Kelionei vadovavo ir pasakojo apie istorines vietas geografas Liutovaras Masiliūnas, besidomintis istoriniu paveldu bei architektūra. Keliavome senuoju Lietuvos bajorų keliu, kuriuo kažkada Vytautas Didysis vedė savo pulkus prie Juodosios jūros.
Pravažiavome Jašiūnus, kuriuose jau 15 a. buvo Radvilų medinis dvaras su mediniu balkonu ir observatorijos bokšteliu. Jašiūnų dvaras priklausė kunigaikščiams Radviloms 15- 18 amžiuje. 16 a. jie čia įkūrė kalvinų sinodą. 19 a. dvaras atiteko I.Balinskiui, paveldėjo sūnus istorikas profesorius M.Balinskis, vėliau atiteko Vilniaus universiteto rektoriui Jonui Sniadeckiui, kuris čia sukaupė didelę biblioteką ir įkūrė parką. Jašiūnai tapo kultūriniu Lietuvos centru, kuriame rinkdavosi intelektualūs visuomenės nariai, spręsdavo visuomenines ir politines problemas. Dabar viename Merkio upės krante Balinskio rūmai, kitame - kompiuteriais modernizuota mokykla, į kurią vis daugiau ateina lietuvių vaikų.
Šalčininkėliai. 1560 m. Glebavičių pastatyta medinė bažnyčia, čia buvo siena tarp Lietuvos ir Baltarusijos, lankėsi Rusijos kariuomenė, miestelis kentėjo nuo mongolų antplūdžio. Pro Šalčininkėlius ėjo kelias į pietrytines Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau LDK) žemes, 1402 m. lankėsi čia ir kryžiuočiai. 1311 m. rašytiniuose šaltiniuose minima medinė pilaitė, o 1596 m. čia stovėjo mediniai dvaro rūmai su 17 durų, miestelyje buvo 13 karčemų. Vėliau dvarą įsigijo Vagneriai, pastatė mūrinius rūmus.
Benekonys. 1634 m. jau stovėjo bažnyčia. 19 a. pab. - 20 a. pr. Benekonyse gyveno daug lietuvių ir net pamaldos vykdavo lietuvių kalba. Čia Adomas Mickevičius pirmą kartą pamilo.
Voronavas priklausė Goštautų giminei. Įsteigta lietuvių mokykla.
Lyda. Vardas "Lyda" reiškia kirtimą, skynimą, lydimą. Šis miestelis suvaidino svarbų vaidmenį Lietuvos istorijoje. 1323 m. Gediminas pastatė pirmąją pilį, 1392 ir 1394 m. puldinėjo kryžiuočiai. Vytauto laikais Lyda buvo gana garsi. 1710 m. per karą su švedais buvo sudeginta. 1801 m. Lyda tapo apskrities centru, 1862 m. pravestas geležinkelis į Vilnių. Lydos pilis gardinio tipo, ko nepasitaiko nei Latvijoje, nei Estijoje. Sovietiniais laikais buvo įtraukta į restauruojamųjų pilių sąrašą, restauruota 1980 metais. Tačiau ją aplankius, vaizdas susidarė liūdnas: restauruota pilis tik iš išorės, stovi galinga, tvirta ir neprieinama, bet kartu ir atrodo apleista, nes pro aklinai uždarytų vartų plyšį matėsi apleistas, seniai niekieno neįžengiamas kiemas.
Naugardukas. Šlovinga Naugarduko praeitis, įdomi istorija. Tai buvusi jotvingių žemė. 1044 m. valdė šv. Vladimiras, 1116 m. minimas rusų kronikoje, 13 a. užėmė Lietuvos kunigaikštis Erdvilas, vėliau priklausė Volynės kunigaikštystei, užima Mindaugas ir paveda valdyti savo sūnui Vaišvilai. Manyta, kad čia buvo pirmoji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė ir kad čia buvo karūnuotas Mindaugas . 1329 m. valdo penktasis Gedimino sūnus Karijotas. Vytautas atstato Naugarduką. Čia 1422 m. Jogaila vedė savo ketvirtąją žmoną Alšėniškę. 1426 m. buvo sušauktas Lietuvos bajorų seimas, valdė tada Algirdas Goštautas, čia vyko bajorų suvažiavimai ir pasilinksminimai. 1415 m. LDK įkūrė stačiatikių metropoliją.
Naugarduko pilis yra 317 m virš jūros lygio, tai priešpaskutinio apledėjimo rezultatai. Išlikę didingos 14 amžiaus pilies griuvėsiai, aukštas piliakalnis, vadinamas Mindaugo kalnu, koplyčia ir katalikų vienuolynas, statyti 17 a., sinagoga, šv. Boriso ir Glebo cerkvė. Čia, įpusėjus mūsų kelionei, bežvelgiant nuo senosios pilies griuvėsių į Naugarduko tolumas, kuriose kažkada galima būdavo pamatyti atvykstantį priešą, pavyko pamatyti saulę, kuri paslaptingai dalino tas tolumas, - į saulės apšviestą ir kitą, dar tamsią pilies teritorijos dalį.
Miras. 1980 m. restauruota pilis (architektas Marius Bernardonis), kurios vidaus dėl laiko stokos neaplankėme. Pilis ne tiek reikšminga Lietuvos istorijai, kaip kitos mūsų aplankytos pilys, tačiau čia vyko didelės pramogos, bajorai suvažiuodavo pasilinksminti. Miras buvo vadinamas mažąja Varšuva. 1434 m. Kęstutaitis atidavė Mirą Žygimantui, vėliau Gedgaudui. Gotiška pilis 1569 m. perėjo Radviloms, kurie 1604 m. pastatė rotušę, įrengė parką. Renesansiniai 3 a. rūmai, paveikslų galerija, biblioteka 1706 m. nukentėjo nuo švedų, 1812 m. - nuo rusų kareivių, kurie sukėlė gaisrą, vėliau buvo Napoleono būstinė.
Nesvyžius, paskutinis mūsų kelionės tikslas, žinomas kaip Radvilų tėvonija, viena iš jų gražiausių pilių, apsupta parku bei iškastais tvenkiniais. Pilis buvo pradėta statyti 1581 metais pagal architekto Mariaus Bernardonio projektą. Sovietiniais laikais čia ilgą laiką buvo sanatorija. Teko aplankyti Nesvyžiaus pilį prieš 20 metų ir deja, dabartinis vaizdas palieka liūdną įspūdį. Anuomet pilies pastatai buvo geresnėje būklėje. Šiuo metu nevyksta jokie restauravimo darbai, pastatai apleisti, pavyko įeiti tik į apleistą kiemą, kur matėme restauratorių iškalinėtas pilies sienas. Sename apleistame pilies parke matėme sovietiniais laikais padarytus bareljefus Kristupui Radvilai Našlaitėliui, Syrokomliai, architektui Marius Bernardonis ir kt.
Mieste yra barokinė rotušė, statyta 1596 m., bernardinų vienuolynas (1506 m.). Nesvyžiuje buvo kadetų mokykla bajorų vaikams, spaustuvė, kur buvo spausdinamos reformatų knygos . Yra išlikę kairiniai miesto vartai, pilis su vartų bokštu, skirta pasilinksminimams. Nesvyžiaus pilyje buvo galerija, teatras, opera, archyvas, kur buvo Liublino unijos originalas, Vytauto ir kitų kunigaikščių portretai. Arklidės talpino 200 arklių ir buvo įrengtos su parketu ir veidrodžiais. Šalia pilies buvo didelė alyvų kolekcija (apie 30 rūšių), suvežta iš visos Europos.
Radvilos mėgo triukšmingą gyvenimą, iškastų prie pilies tvenkinių plotuose vykdavo tikros laivų mūšių inscenizacijos, degė ir skendo laivai, buvo rengiami fejerverkai. Ši pilis buvo daug kartų grobstoma ir niokojama, plėšė švedai, rusai, prancūzai. Paskutinį kartą nuniokota buvo Napoleono armijos, vėliau grąžinta Radviloms. Ir dabar yra užsienyje Radvilų palikuonys, kurie norėtų pareikšti pretenzijas į šią pilį.
Nesvyžiaus Katedros rūsiuose yra mauzoliejus, kur palaidotas 71 Radvilų palikuonis.
Iš Nesvyžiaus pasukome atgal į Lietuvą. Leidosi saulė ir vėl, taip kaip ir ryte, ji leidosi į debesis, pro juos skleisdama raudonas prošvaistes, paslaptinga ir šaltai rudeniška.
Audronė Musteikienė (daugiau apie Baltarusijos pilis)